- patrupos
- pãtrupos sf. pl. (3b) 1. NdŽ trupiniai. 2. valgis iš sutrupintos duonos su pienu: Karšta, nieko nesnoria valgyt, tik patrupų̃ Alks. Einam valgyt patrupų̃ Ob. 3. Gdž smulkus šienas, šieno pabiros. 4. griuvėsiai: Gulėjo artie Jeruzaliaus miesto pakastas po žemėmis ir patrupomis A.Baran. Neik keliu patrupų ir neažukliūsi ažu akmenų BaEkli32,25.
Dictionary of the Lithuanian Language.